Japoniškų žvakidžių plakatas

Anthemion — gėlytė — juostinis ornamentas iš palmečių, paeiliui kaitomų su stilizuotais lapais ar sausmedžio žiedais, išdėstytais statmenai dekoratyvinei juostai. Bambocciata pasižymi realistine atlikimo maniera , efektingu šviesokaitos modeliavimu. Buvo pinami iš labai plonų lininių siūlų nėrimo balanėlėmis arba siuvinėjami adata, kai kada atliekami iš kart 2 technikomis: ant balanėlėmis nunerto tinklelio adata storesniais siūlais siuvinėti reljefiški gėlių motyvai. Ekspresionizmo tikslas — menininko jausmų, išgyvenimų, būsenų perteikimas. Baldai tiesių linijų, masyvūs, iškilmingi, žvėrių letenų forma užsibaigiančiomis kojomis arba pritvirtinti prie cokolio. Rinkinyje saugomos skulptūros — tai religinės tematikos kūriniai — Kristaus, Švč.

Muziejuje pristatoma šiuolaikinio užsienio meno kolekcijos, Europos tapybos galerija, Šiuolaikinės grafikos ir piešinių galerija. Šiandieninės 85 grafikos ir 15 piešinių kolekcijos pagrindas buvo 90 piešinių, m. Jozefo Mrozovskio. Kolekcija apima europinius kūrinius nuo XIII iki XX amžiaus, sukurtus naudojant įvairias technikas, pradedant nuo iliuminacijų pergamente, baigiant medžio graviūromis, įvairių tipų atspaudais ir ištisų kūrinių albumais. Antrame aukšte esanti Senųjų meistrų galerija  m.

Čia sujungtos vaizduojamojo meno rūšys — tapyba, skulptūra, piešiniai ir atspaudai.

Dailės skyriaus rinkiniai - Aušros muziejus

Tai  m. Informacija apie pasirinktus objektus prieinama per mobiliąsias programas, pasirinktus darbus vizualizuoja ir aprašo galerijos kuratorius.

Kolekcijos pagrindas yra — m. Šiuo metu joje yra apie 43 kūrinių. Galerija apima lenkų piešinių, lenkų grafikos kolekcijas, šiuolaikinių knygų kolekciją, užsienio piešinius bei grafiką, meninės dokumentacijos kolekciją. Muziejuje saugomos dekoratyvinio meno kolekcijos bei yra Lenkijos dekoratyvinių menų galerija. Dekoratyvinis menas muziejuje m. Jį sudaro audiniai, keramika ir stiklas, baldai, auksakalių ir metalo skulptorių darbai bei kt. Kolekcijos pagrindas buvo daugiau kaip kalvių ir šaltkalvių gaminių kolekcija, kurią m.

Europos dekoratyvinių menų galerijoje eksponuojami įvairių rūšių audiniai, žvakidės, indai, puodeliai, porcelianinės ir kitos figūros. Skulptūrų kolekcija įkurta m. Ji apima senosios bei šiuolaikinės skulptūros skyrius.

Dėl vietos stokos Varšuvos nacionalinio muziejaus pagrindiniame pastate didesnė skulptūrų dalis eksponuojama Lazenkų muziejuje. Varšuvos nacionalinis muziejus iš Vladislavo Semerau-Siemianovskio gavo 30 senovinių monetų kolekciją. Ši kolekcija tapo monetų ir medalių skyriaus, kuriame šiandien yra daugiau kaip eksponatų, pagrindu. Medalių ir monetų ekspozicija padalinta į septynias dalis: senovės monetų, viduramžių Lenkijos ir užsienio monetų skyrių, popierinių pinigų skyrių, Lenkų ir užsienio medalių skyrių, faleristikos skyrių ir sfragistikos herbų skyrių.

Ikonografinės ir fotografinės kolekcijos pradžia siekia m. Kolekcijos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Varšuvos nacionalinio muziejaus kolekcijose yra apie Lenkijos ir užsienio dailės eksponatų, apimančių periodą nuo antikos iki šių dienų, tai: paveikslai, skulptūros, piešiniai, graviūros, nuotraukos ir monetos, taip pat taikomosios dailės ir dizaino objektai.

• Varšuvos nacionalinis muziejus – Vikipedija
• Итак, все готово.
• Pasirinkimo sandorių svetainių apžvalgos
• Kategorija Namų Dekoras ~ 3 page - boksopasaulis.lt
• Что .
• Мы не располагаем достоверной информацией, подтверждающей существование Бога .
• Lietuvos Vaikų ir Jaunimo Centras
• Prekyba bitkoinais udaryta

Tai didžiausia ir svarbiausia šios tematikos kolekcija Lenkijoje. Faraso krikščionių katedros freskų kolekcija ir tapytų graikų vazų kolekcija yra vienos svarbiausių muziejuje.

Kolekcija vėliau išplėsta. Vertinga įsigyta Pietro Fiorentinio paveikslų kolekcija,  m. Kolekcija buvo išplėsta, įsigijus paveikslus iš Vojciecho Kolasinskio kolekcijos — m. Lenkų modernaus meno kolekcija papildyta dailininkų darbais iš užsienio:  m. Viršutiniame aukšte didelėje galerijoje eksponuojami XIX amžiaus Lenkijos istorijos paveikslai, iš kurių daugelis yra gerai žinomi lenkams.

japoniška žvakidė kvapniam aliejui deginti

Juose pavaizduoti nacionaliniai įvykiai iš tautos istorijos. Muziejaus biblioteka[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Varšuvos nacionalinio muziejaus biblioteka buvo įkurta m.

Biblioteka padalinta į skyrius: specialiosios kolekcijos antikvarinių spaudinių ir kartografijos kolekcijaNaujų knygų skyrius išleistos po m. Muziejaus padaliniai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Varšuvos nacionalinio muziejaus padalinys — rūmai-muziejus Didžiajame Otvocke Varšuvos nacionalinio muziejaus padalinys Neboruve ir Arkadijoje įkurtas m. Jį sudaro Radvilų rūmai Japoniškų žvakidžių plakatas su aplinkiniais sodais bei romantiškasis Elenos Radvilienės-Pšesdeckos Arkadijos parkas.

Tai XVII — XIX amžių rūmų rezidencijos muziejus, taip pat sodai, prižiūrimi prancūzų taisyklingu ir anglišku sentimentaliai romantišku stiliumi. Neboruvo rūmuose ir netoliese esančiame Medžioklės paviljone buvo įkurtas Kūrybinio darbo centras, kuriame gali kurti menininkai bei dirbti mokslininkai. Jis įkurtas m. Šio muziejaus ekspozicijos pagrindas — plakatų kolekcija, kurią padovanojo pirmasis muziejaus direktorius Stanislavas Lorentzas. Šiuo metu kolekcija yra viena didžiausių pasaulyje, apimanti lenkų plakatus nuo m.

Muzeum Rzeźby im. Xawerego Dunikowskiego w Królikarni įkurtas lenkų skulptoriaus Ksavero Dunikovskio m.

Varšuvos nacionalinis muziejus

Muziejuje ir jį supančiame parke sukauptos skulptūrų kolekcijos, taip pat vyksta fotografijos, tapybos ir kitų kultūrinių renginių parodos. Muzeum Wnętrz w Otwocku Wielkim savo veiklą pradėjo m.

Šiam muziejui perduoti XVII a. Bielinskių rūmai. Iki šių dienų jis vis dar remontuojamas, stengiantis pritaikyti lankytojams. Gali būti vaizduojamas visas augalas katilėlis, vijoklislapas trilapisžiedas granatas, lelija, rožėšakelė laurasaugalų kompozicija antemijas, girlianda.

Augalinis motyvas derinamas su antromorfiniais, geometriniais, gyvūniniais motyvais arabeska, bukranijas, egikranijas, groteskas, maureska. Dažnai turi simbolinę prasmę. Atsirado XX amžiuje. Dažnai vaizdą papildo žodinis komentaras. Japoniškų žvakidžių plakatas foną sudaro natūrali šviesa.

Jei ažūras tvirtinamas prie pagrindo, vadinamas akluoju. Populiarus visais laikotarpiais. Ypač būdingas gotikos bei islamo šalių architektūrai ir taikomajai dekoratyvinei dailei. II pusės Bakara Baccarat mieste ir jo apylinkėse. Bakara terminu dažnai apibūdinami bet kurie antikvariniai krištolo dirbiniai.

Baldakimas pakabinamas arba paremiamas stulpeliais, kolonomis. Jo pagrindas stačiakampis, kartais apskritas, pusapskritis, daugiakampis.

Labiausiai paplitę kupolo, bokštelio, stogelio, palapinės, praskleistos akcijų pasirinkimai castellano pavidalo arba plokšti baldakimai.

Dailės skyriaus rinkiniai

Daromi iš brangių audinių, medžio, metalo, akmens. Puošiami lambkrekenais, kutais, augaliniais ornamentais, emblemomis. Kupoliniai dažniausiai užbaigiami statula, karūna, kryžiumi, pliumažu arba kitu plastiniu akcentu.

Baldakimas į Vakarų Europą pateko iš Rytų. Dar vadinami ciborija. Baldai gaminami daugiausia iš medienos, rečiau liejami iš metalo sen. Graikijoje, Etrūrijoje, sen.

Graikijoje ir Romoje. Vartojama oda, audiniai, metalinės spyruoklės, įv. Baldų dalys jungiamos sunėrimo būdu, tvirtinamos tašais, medsraigčiais, varžtais, klijuojamos. Mediniai paviršiai dažomi, lakuojami, vaškuojami, poliruojami, aplikuojami kietmedžio arba brangmedžio fanera, auksuojami, profiliuojami, dekoruojami metaliniais japoniškų žvakidžių plakatas, dramblio kaulo plokštelėmis, furnitūra, inkrustacija, kiaurapjūviu, reljefine drožyba, raižyba.

Primityvius baldus gamino jau pirmykštės sėsliosios gentys. Baldininkystės plėtotė siejasi su nacionalinėmis tradicijomis ir stilių kaita. Renesanso laikotarpiu paplito taurės, kriaušės, vazos pavidalo baliustros, kurios liemuo  kartais žiedu persmaugtas į dvi dalis. Baliustros formos taikytos ir baldininkystėje, ypač renesanso bei baroko baldų kojoms, kėdžių atlošų strypeliams. Sudaryta iš stulpelių, apačioje sujungtų cokoliu, viršuje — turėklu. Gaminama iš akmens, metalo, medžio, betono, puošiama reljefiniais ornamentais, kaneliūromis.

XIX a. II ketv. I pus. Paveikslai nedidelių formatų.

Ieškoti: Terminų žodynėlis agato keramika —  marmuro keramika, keramika, imituojanti agato arba marmuro tekstūrą. Pradėta gaminti XVII a. Anglijoje, ypač ją išoppuliarino anglų keramikas Josiah Wedgwoodas. Lapai vaizduojami giliai iškarpyti, smailiais arba suapvalintais galais, lenkta viršūne. Akantas puošė korintiškūjų kolonų laiptelius, frizus, konsoles, akroterijus.

Būdingos smulkiosdinamiškos, dažnai groteskiškai traktuotos žmonių figūrėlės, įkomponuotos smuklių, kaimo mugių aplinkoje. Bambocciata pasižymi realistine atlikimo manieraefektingu šviesokaitos modeliavimu.

Kartais įiuo terminu vadinama visa žanrinė XVII a. Nyderlandų tapyba. Bangų ornamentas taikytas sen. Graikijos ir Romos, vėliau — renesansoir klasicizmo laikotarpiais dekoratyvinės dailės dirbinių puošyboje. Lengva, su stačiakampe pasoste ir keturiomis  ar daugiau įvairių formų kojomis, dažnai su pakoja.

Daryta iš įvairios medienos, kuri dažyta dažniausiai baltai, lakuota, auksuota, dekoruota drožyba, vinutėmis, pasostė traukta apmušalais, puošta kutais. Statyta pasieniais priimamajame, pokylių salėje.

Atsirado baroko laikotarpiu XVII a. Prancūzijoje, paplito rokoko laikotarpiu. Išdegti dekoro motyvai tampa reljefiški. Barbotina atsirado III a. Vidurio Europoje. Iki šiol populiari daugelio tautų ir lietuvių liaudies keramikoje. Labai žemas, suplokštintas bareljefas paryškinamas įrėžtu kontūru.

Taikomas nuo seniausių laikų skulptūros kūriniuose, taikomosios dailės dirbiniuose, monetose ir medaliuose. Barokas nėra vienalytis. Vienas svarbiausių stiliaus bruožų — subordinuota, sintetiška kompozicija, kurios dalys skirtos vienam svarbiausiam visumos elementui.

Šis principas ryškus monumentaliuose statinių ansambliuose, vienijančiuose architektūros, dekoratyvinės skulptūros, tapybos išraiškos priemones. Pastatai  dinamiškų planų, plastiškų tūrių. Jų tapybiškas formas išryškina šviesos ir tamsos kontrastai.

Japoniškų žvakidžių plakatas ir tapybiška dekoratyvinė skulptūra atitinka neramų architektūros ritmą. Tapyba optiškai pralauždama sienų ir lubų plokštumas, kuria vientisos, begalinės interjerų erdvės iliuziją. Veržli vienovė būdinga ir baroko miesto struktūrai. Ekspresyvią pastatų ir skulptūrų kaitą pagyvina augmenija. Baroko architektūroje ir dailėje svarbu subjektyvus įspūdis, žiūrovo emocijų dinamika.

Skulptūros ir tapybos kūriniai pasižymi dramatiška, patetiška temų interpretacija, teatriškumu. Figūros vaizduotos psichologizuotais veidais, iškalbingais gestais, energingais judesiais, sudėtingomis spiralinėmis pozomis.

Kompozicijoje apstu kreivių, įstrižainių, formų kontrastų, šviesos ir tamsos efektų. Šiomis priemonėmis siekta žiūrovą įtraukti į iliuzinę meno vaizdo erdvę, panaikinti ribą tarp fikcijos ir realybės. Baroko dailėje akivaizdžios realistinės tendencijos. Dažnai siužetas traktuotas kaip konkretaus laiko veiksmas, taikyta fragmentinė kompozicija, imituota natūrali vaizduojamųjų objektų faktūra.

Baroko vaizduosenos tikroviškumas — ekspresinės paskirties: taip stengtasi įtikinti ir sujaudinti žiūrovą. Baroko taikomoji dekoratyvinė dailė prabangi, didinga, paradinė. Jai būdinga įmantrios formos, sudėtingi kreivų linijų siluetai, tiršta ornamentinė puošyba, gausios skulptūrinės detalės, polichromija, paauksvimai Liudviko XIV stilius, karalienės Anos stilius.

Barokas pradėjo formuotis Italijoje po Tridento susirinkimojaponiškų žvakidžių plakatas panaudoti dailę katalikybės propagandai. Skiriami trys stiliaus raidos tarpsniai: ankstyvasis —brandusis — 75vėlyvasis — Basse — lisse austi gobelenai.

Prieš dažant visą audinį, plonu ištirpinto vaško arba kitos dažams atsparios medžiagos sluoksniu dengiama ta vieta, kurios nenorima nudažyti. Keletą kartų kartojant tą patį veiksmą ir audinį merkiant vis į kitos spalvos dažus, gaunamas įvairiaspalvis raštas.

Batika kilo iš Indonezijos, Javos salos. Būna balintas, vienspalvis, margintas. Bauhauzas — architektūros ir taikomosios dailės mokykla, veikusi Vokietijoje — 33 metais. Pagrindė šiuolaikinio dizaino principus, paskatino dailės švietimo reformą.

Pradžioje Bauhauzo programa rėmėsi Arts and Crafts  judėjimo bei Verkbundo idėjomis. Siekta suartinti dailę ir amatus.

Nuo imta orientuotis į pramonines architektūros ir taikomosios dailės technologijas. Bauhauzo veikla susijusi su abstrakčiosios dailės, konstruktyvizmo, funkcionalizmo plėtote. Eksperimentuota avangardinės skulptūros, tapybos, fotografijos, kino srityje.

Gaminti iš akmens masės, turinčios mangano priemaišų. Juodos spalvos, kieti, neglazūruoti, poliruotu blizgančiu paviršiumi. Dekoruoti išpjautais reljefiniais ornamentais, tapyti enkaustika, auksuoti.

Sukurta vazų, biustų, medalionų, plakečių. Bazalto keramikos autorius — anglų keramikas Josiah Wedgwoodas. Plokštelės dažnai puncuotos, auksuotos, puoštos raižytomis emblemomis, simbolinėmis figūromis, inskripcijomis, ornamentais.

Atsirado Persijoje. Ypač buvo paplitęs turkų, rusų, lenkų karių tarpe. Belvederio fajansas — buitiniai ir dekoratyviniai fajanso indai, gaminti — 83 Varšuvoje, Belvederio rūmų arklidėse veikusioje Karališkojoje fajanso manufaktūroje, kurią įsteigė karalius Stanislovas Augustas. Belvederio fajanso puošyboje vyravo rokoko stiliaus ornamentika, gėlių ir paukščių motyvai, rytietiškas dekoras.

Žymėtas raidėmis B, V arba užrašu Varsovie. Padengta mėlyna glazūra, dekoruota balta ar geltona spalva tapytais grotesko bei figūrų motyvais. Beretino keramika gaminta XVI a. Italijoje, daugiausia Faencoje. Cilindro pavidalo, su platesne, dubenėlio formos viršutine dalimi. Apatinė dalis dekoruota prilydytais to paties stiklo pumpurėliais. Vokietijoje ir Olandijoje.

Žvakidė

Berlyno porcelianas — Berlyno porceliano manufaktūrų dirbiniai — kietojo porceliano indai, servizai, dekoratyvinė plastika, medalionai. Pirmąją manufaktūrą įkūrė Wilhelmas Kasparas Wegely dirbiniai žymėti raide Wantrąją — Johannas Ernstas Gotzkowsky dirbiniai žymėti raide G. Gaminti servizai su rokoko stiliaus dekoru: grakščiu reljefiniu ornamentu, aprėminančiu tapytas kompozicijas, kuriose vaizduojamos gėlės, peizažai, figūrinės scenos. XVIII a. Imta sekti neoklasicistine Wedgwoodo keramika, vėliau Sevro ampyro stiliaus pavyzdžiais.

Kinų porceliano pavyzdžiu indus imta dengti ryškiaspalvėmis redukcinėmis glazūromis. Pasostė plati, neaukšta, atkaltė išlenkta, aklina, pereinanti įnuožulniai užsibaigiančius ranktūrius. Apvalios arba keturkampės kojelės dažnai lenktos, žvėrių letenų pavidalo galais. Beržerė būta panašių ir į gondolę bei konfesionalą. Gaminta iš riešutmedžio, buko, vyšnios, raudonmedžio. Įvairiai dažyta, lakuota, dekoruota reljefine drožyba, auksuotais raižytais augalų ornamentais, traukta puošniais apmušalais su peizažiniais  ir pastoraliniais motyvais.

Pradėta gaminti Prancūzijoje. Tai vienas populiariausių Liudviko XV stiliaus japoniškų žvakidžių plakatas. Plito neoklasicizmo, istorizmo laikotarpiais. Gaminama iš pagrindinių glazūros žaliavų, lauko špato, stroncio, kreidos, kai kada — cinko oksido. Dažniausiai ja glazūruojami keraminiai maisto indai. Bydermejeris vok. Biedermeier — XIX a. Interjero ir baldų stilius — miestelėniškos kultūros apraiška.

Bydermejerio idėjinis pagrindas — viduriniojo visuomenės sluoksnio nepasitenkinimas ampyro pompastika ir paradiškumu, jaukumo ir patogios gyvenimiškos aplinkos poreikis. Interjeruose siekta sukurti jaukumo ir gerovės įspūdį. Sienos klijuotos baltos spalvos arba šviesiais apmušalais, japoniškų žvakidžių plakatas pamargintais smulkių gėlyčių bei dryželių raštu, langų užuolaidos įmantriai drapiruotos.

Baldai tvirti, masyvūs, funkcionalūs. Būdingi apskriti ir ovalūs stalai, aukštos komodos, knygų ir indų spintos bei daugiafunkciniai baldai, pagaminti iš šviesios medienos raudonmedžio, kriaušės, topolio, klevo. Populiarus faneravimas, natūralios medienos tekstūros išryškinimas. Patalpose daug stiklo dirbinių, porceliano, siuvinių ir kitų sentimantalių mažmožių. Bydermejerio bruožai priskiriami ir XIX a. Bydermejeris plito — 48, iš pradžių Vokietijoje ir Austrijoje. Taip pat jo apraiškų būta Vidurio ir Rytų Europos architektūroje, taikomojoje dailėje.

Lietuvoje bydermejeris reiškėsi interjerų įrangoje, taikomojoje dailėje, iš dalies — tapyboje. Bydermejerio formo baldininkystėje plėtotos iki XX a. Su stačiakampiu mediniu riešutmedžio, kedro, buko, juodmedžio rėmu, dažnai pinta pasoste, profiliuotomis kojomis, kai kada su pakoja. Rėmas puoštas reljefine drožyba, dramblio kaulo, vėžlio šarvo, aukso, sidabro inkrustacija, kurios dekore vyravo augalinių motyvų ornamentas.

Gaminamas iš minkštojo tuomet degamas tik vieną kartą ir kietojo porceliano.

Daug dailės kūrinių į muziejų pateko m. Tai padėjo sparčiai gausinti skyriaus rinkinius. Venclauskių namuose įrengta pirma muziejaus istorijoje dailės ekspozicija, kurioje buvo pristatoma senoji ir šiuolaikinė dailė ir tautodailė.

Dirbinių šukė persišviečia, yra matinė, balta arba gelsva. Biskvito atmaina — parianas primena marmurą. Iš biskvito kuriama figūrinė plastika, medalionai, plaketės, žvakidės, reljefinis indų dekoras. Žvilganti ir matinė, ruda, su kobalto oksido priemaiša — rusvai violetinė, o su vario oksido priemaiša — žalsvai rusva. Biurą sudaro kai kurie stalo plokščias viršus, aukštos kojoskomodos stalčiai elementai bei ištraukiamas arba atlenkiamas pulpitas.

• Baltic Annotations
• Mankšta jogos pagrindu Mankšta jogos pagrindu — tai pratimų derinys, padedantis gerinti bendrą žmogaus savijautą — sveikatingumą.
• Kaip investuoti akcijas internetu ir udirbti pinigus
• Baltic Annotations
• Istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Varšuvos nacionalinis muziejus, m.
• Постепенно Николь обнаружила в несчастной жизни дочери две вещи, которые почему-то убедили ее в том, что Кэти все же способна вырваться из этой разрушительной жизни.
• Didieji japonų sodai - Kenroku-en | Meno pojūčiai - idėjos namams ir sodui
• Kaip įmonės išleidžia akcijų opcionus

Kai kada su cilindriniu pakeliamu viršumi. Darytas iš įvairios medienos, kartais viršus — iš marmuro ar alebastro. Faneruotas, lakuotas, puoštas reljefine drožyba, raižyba, brangakmenių inkrustacija, profiliuotas. Pradėtas gaminti XVII a. II pus.

Japonų rašalo drobės meno spausdinimo plakatas, Zen sienos tapyba gyvenamojo kambario apdailai

Prancūzijoje pirmasis sukurtas karaliaus Henriko IV užsakymu. Bizantijos imperijoje, taip pat pasireiškęs kaimyniniuose kraštuose. Klostėsi veikiamas helenizmo, sen. Romos, ankstyvosios krikščionybės, Artimųjų Rytų architektūros ir dailės. Stiliaus ištakos siejamos su oficialiu krikščionybės įtvirtinimu Romos imperijoje, centralizuota Bizantijos imperatoriaus valdžia bei rūmų kultūra.

Bizantiškajam stiliui būdingas simboliškumas, misticizmas, sąlygiška, kanonizuota vaizduosena. Plėtota pasaulietinė ir sakralinė architektūra, sienų bei ikonų tapyba, miniatiūros, dailieji amatai. Žlugus Bizantijos imperijai, gyvavo ortodoksų kraštuose. Bolonijos mokykla — italų tapybos mokykla. Iškilo XIV a. Tapytojai plėtojo brandžiojo renesanso išraiškos priemones, jungė baroko, klasicizmo elementus.

Jų kūrybai būdingas racionalizmas ir kartu dinaminės, ekspresinės tendencijos. Tapyti religinės ir mitologinės tematikos paveikslai. Formuojant Bolonijos mokyklos principusišskirtinį vaidmenį suvaidino brolių Annibale, Agostino ir Lodovico Carracci vadovaujama Keliaujančiųjų akademija it. Accademia degli Incamminati, įk Žymesni dailininkai: Domenichino, Guido Reni, Guercino. Dažniausiai apskrita, su dangteliu. Gaminama iš porceliano, fajanso, brangiųjų metalų, kartais medžio, kartono. Puošiama reljefiniu ir tapytu dekoru.

Kartais storesnis, tankesnio pynimo nei pagrindinis audinys. Dresdeno ir Meiseno manufaktūrose, japoniškų žvakidžių plakatas Johannui Friedrichui Böttgeriui — Böttgeris išrado raudoną akmens masę. Dirbiniai iš šios masės vazos, stalo indai, servizai, skulptūrinė keramika raudonų, rudų, retkarčiais pilkų atspalvių, šlifuoto, poliruoto, kartais glazūruoto paviršiaus, artimos barokiniams sidabro indams formos.

Jie dekoruoti reljefiniais akanto lapų, kaukių ornamentais, tapyti emaliu, auksu, laku. Ankstyviausieji porceliano dirbiniai balti, dažniausiai puošti reljefiniais augaliniais motyvais, primena akmens masės indus.

Erotinės žvakės

Vėliau pritaikytas grakštus barokinis ornamentas, rytietiški motyvai, emalio ir aukso dekoras; sukurta dekoratyvinių figūrinių kompozicijų. Masyvių proporcijų, neįmantrių tiesių linijų spintos, komodos, skrynios, stalai, laikrodžių stovai — būdingi Liudviko XIV stiliaus pavyzdžiai. Paprastai nedidelis.

Nuo renesanso laikų vertinamas dėl jame išreikšto dailininko stiliaus autentiškumo. Sinonimai — škicas, modelis. Daromas iš metalo, stiklo, medžio ir kitų medžiagų. Dažniausiai puošiamas skulptūriniu dekoru, raižyba. Bra būdingas baroko, rokoko, klasicizmo, ampyro rūmų interjerams. Bra atmaina — aplikė. Terminas bras de lumiere atsirado XVII a. Juo pavadinta sieninė rankos pavidalo žvakidė, o netrukus — ir bet kokios formos sieninis šviestuvas.

Meistriškumu neprilygo tos pačios technikos Briuselio nėriniams, be to, gaminti iš storesnių lino siūlų. Jų vertė priklauso nuo dydžio, formos, spalvos, kietumo, skaidrumo ir blizgesio, matuojama karatais. Pagal vertę skiriamos trys klasės. Prie brangiausiųjų priskiriami deimantai, smaragdai, aleksandritai, rubinai ir safyrai. Antrajai klasei priklauso topazai, ametistai, opalai, hiacintai. Trečiąją klasę sudaro pusbrangiai akmenys: granatai, turkiai, turmalinai, agatai, chalcedonai, avantiūrinai.

Vartojami juvelyrikoje, pjaustomi, poliruojami, šlifuojami. Pagrindinės rūšys: rusvos spalvos riešutmedis Juglandaceaeraudonai rudas raudonmedis Swietenia ir tamsus, kartais su gelsvais japoniškų žvakidžių plakatas juodmedis Ebenaceae. Brangmedžiams taip pat priskiriama palisandras, makorė, movinga ir kitos retesnės medienos rūšys.

Kiekviena brangmedžio rūšis turiįvairių atmainų, besiskiriančių atspalviu ir tekstūra.

1. Opcionų prekybos klasė internete
2. Орел промолчал.

Kai kurios brangmedžio rūšys Europoje vartotos vėlyvaisiais viduramžiais ir renesanso laikotarpiu riešutmediskitos išbandytos XVI a. Brangmedis taikomas smulkiajai plastikai, baldams, dekoratyviniam parketui, buazerijai, įvairiems smulkiems medžio dirbiniams. Bristolio glazūra — drumsta, bešvinė glazūra, gaminama iš pagrindinių glazūros žaliavų ir cinko oksido. Ja glazūruojami porceliano dirbiniai. Pirmą kartą pavartota Anglijoje, Bristolio akmens masės manufaktūroje.

Bristolio glazūros sukūrimą paskatino nuodinga glazūravimo švinų glazūra technologija. Britų muziejus angl. British Museum — D. Britanijos nacionalinis dailės, archeologijos ir etnografijos muziejus Londone.

Kolekciją sudaro priešistorinės dailės, senovės Egipto ir Mesopotamijos, senovės Graikijos ir Romos, viduramžių Europos, Azijos ir Afrikos meno paminklai. Saugomi garsūs graviūrų, piešinių, keramikos, monetų, medalių rinkiniai. Muziejaus bibliotekoje sukaupta daug senovinių knygų, rankraščių, papirusų.

Etnografijos kolekcija eksponuojama atskirame Žmonijos muziejuje Museum of Mankindgamtos istorijos skyrius — Gamtos istorijos muziejuje Natural History Museum. Briugės mokykla — tapyba, japoniškų žvakidžių plakatas XV a. Briugėje, politiniame ir kultūriniame V. Flandrijos centre, priklausiusiame Burgundijos kunigaikštystei. Būdingos ant lentų tapytos altorių kompozicijos, dažniausiai su donatorių portretais. Briugės mokykla pasižymi mišria vėlyvosios gotikos ir renesanso stilistika, rafinuotu detalių realizmu.

Briugės mokykloje pirmą sykį Vakarų Europos tapybos istorijoje pritaikyta aliejinės tapybos technika, teikianti dažams vaiskaus gilumo. Buvo pinami iš labai plonų lininių siūlų nėrimo balanėlėmis arba siuvinėjami adata, kai kada atliekami iš kart 2 technikomis: ant balanėlėmis nunerto tinklelio adata storesniais siūlais siuvinėti reljefiški gėlių motyvai.

Briuselio nėrinių atsiradimą inspiravo Venecijos nėriniai, tačiau pirmieji pranoko juos subtilumu ir sudėtingumu, buvo iš plonesnių siūlų. Būna vienspalvis ir puoštas smulkiu geometriniu, augaliniu ornamentu arba stambiais augaliniais, antromorfiniais bei zoomorfiniais motyvais.

Pradėtas austi senovės Persijoje I a. Europoje ypač populiatus renesanso ir baroko laikotarpiais, kai buvo madingi sunkūs, prabangūs audiniai.

Brokatelei budingas ornamento reljefas gaunamas parenkant storesnius ataudų siūlus arba nevienodai įtempiant ataudus ir metmenis. Dažoma, lakuojama, ištapoma, kartais paliekama natūralaus medžio. Dekoruojama raižiniais ypač populiarūs architektūrinių konstrukcijų japoniškų žvakidžių plakatasintarsija, kartais auksuojama. Buazerija atsirado senovės Romos rūmuose, buvo paplitusi gotikiniuose Šiaurės Europos pastatuose, populiari Italijos ir Anglijos renesanso interjeruose, klasicizmo architektūroje.

Etruskų keramikos dirbiniai pasižymintys juodu blizgančiu paviršiumi, gautu dirbinį išdegus neaukštoje, iki °C japoniškų žvakidžių plakatas, redukcinėje aplinkoje, degimo metu vartojant anglies dulkes.

Po degimo indai buvo poliruojami. Buchara rišama tankiai persiškuoju mazgu, trumpai kerpama. Metmenys iš džiuto, ataudai — iš vilnos, šilko arba iš vilnos, suktos su sidabro ir aukso siūlais. Įvairaus dydžio —  maži kilimėliai ir 3,5 m kilimai. Buchara centras užpildytas vienodu ritmu pasikartojančių nedidelių aštuonkampių eilėmis.

Bordiūras neplatus, kelių juostų, puoštas smulkiais aštuonkampiais, kryželiais, rombais, kryputėmis, įstrižomis juostelėmis. Fonas raudonas kartais baltas, rudasornamento motyvai — balti, oranžiniai, žali, juodi. Austa nuo XIV a. Buduaras būdavo apstatomas grakščiais baldais krėslais, foteliais, sofomis, staliukais, biuraispuošiamas sentimentalaus pobūdžio paveikslais.

Buduaras skirtas nedineliems priėmimams, intymiam bendravimui. Išnyko XIX a. II pusėje. Sudarytas iš viršutinio siauresnio ir apatinio platesnio tarpsnių, su varstomomis arba stumdomomis durelėmis, kurios kartais įstiklinamos. Daromas iš įvairios medienos, lakuojamas, faneruojamas, dekoruojamas raižytais ir drožtais ornamentais, durelės tapomos, graviruojamos, puošiamos vitražais.

Pradėtas gaminti renesanso laikotarpiu vienaaukštis Italijoje, dviaukštis Prancūzijoje. Tai vienas populiariausių baldų iki šių dienų. Dar dresuaras, kredensas. Apskritas kortų stalelis. Viršus dažnai marmurinis, neretai apjuostas ažūrinėmis bronzinėmis grotelėmis.

Su keturiomis kojelėmis, dviem stalčiukais ir dviem ištraukiamais skydais, išdėstytais vienas priešais kitą. Pavadinta pagal kortų žaidimą. Stalinis šviestuvas su dubens pavidalo pagrindu, į kurį remiasi kotas ir 2ar 3 šakos žvakėms. Viršuje kotą dengia metalinis gaubtas. Austas jau senovės Egipte. Dažniausia derintas su kaspinais apjuostomis augalų lapų, žiedų, vaisių girliandomis.

Atsirado senovės Graikijoje, ypač paplito senovės Romos aukurų, sarkofagų, frizų puošyboje. Aptinkamas renesanso ir klasicizmo architektūroje bei dekoratyvinės dailės dirbiniuose.

Lietuvos ir Lenkijos respublikoje vartota kaip karinė regalija — etmono valdžios ženklas. Tautodailininkų dirbinių grupė gausiausia — tai autorių sukurti keramikos dirbiniai nuo XX a.

Rinkinyje yra dekoratyvinės keramikos dirbinių: molinių švilpukų, skulptūrėlių ir suvenyrų. Liaudies skulptūros rinkinys Rinkinį sudaro 1  eksponatai.

Eksponatai surinkti iš Šiaulių apskrities ir Žemaitijos apylinkių. Unikali ir gausi savamokslio skulptoriaus kunigo Antano Rimavičiaus — medžio skulptūrų kolekcija. Jis yra vienintelis žinomas lietuvis kunigas skulptorius, puoselėjęs kryždirbystės tradicijas katalikiškoje Latgaloje Latvija. Rinkinyje saugomos skulptūros — tai religinės tematikos kūriniai — Kristaus, Švč.

Mergelės Marijos, šv. Jono Krikštytojo, šv. Geriausių dvejetainių opcionų išmokėjimas Evangelisto, šv. Pauliaus, šv. Kazimiero, šv. Teresės Avilietės, šv. Juozapo skulptūros ir Kryžiaus kelio stočių bareljefai. Puikus įrankių valdymas, medžiagos pažinimas, meninė ir intelektinė intuicija, tradicija ir kūrybinio proceso aistra, temperamentas — visa tai apibūdina įdomų ir savitą skulptorių A. Rinkinį papildo dievdirbio Gaudento Rimdeikio — iš Gruzdžių Pietos kolekcija 9 vnt.

Rinkinyje saugomos šv. Jono Nepomuko 55 vnt. Liaudies taikomosios dailės rinkinys Rinkinyje yra saugomas 3 eksponatas. Rinkinys pasižymi kūrinių medžiagų ir atlikimo technikų įvairove.

Paveikslai, karpiniai, dekoratyvinės lėkštės, šaukštai, pintos rankinės ir krepšeliai, gintariniai ir sidabriniai papuošalai, skulptūrėlės, suvenyrai yra sukurti iš šiaudelių, medžio, metalo, gintaro, molio, popieriaus, odos. Ryškiausios Felikso Vargono — dekoratyvinių šaukštų, skulptūrėlių, Julijos Daniliauskienės — karpinių, Alfonso Girdžiūno —Stasio Kinčio — ir Juozo Rušino — skulptūrėlių, Danutės Šidlauskienės gintaro papuošalų, Vytauto Valiuko — prieverpsčių kolekcijos.

Išskirtinumu pasižymi m. Liaudies kūryba gyva ir šiandien.